Kreditas arba paskola tai finansinė transakcija, kai viena šalis (paskolos davėjas) suteikia kitai šaliai (paskolos gavėjui) daiktus arba paslaugas, o už tai atgal gauna palūkanas, kurios paprastai išreiškiamos procentais ir yra apskaičiuojamos pagal iš anksto nustatytą laiką, kuriam bus suteikiama paskola. Paskolos yra neatsiejama finansinių transakcijų dalis. Dar prieš atsirandant pinigams, žmonės taip pat skolindavosi tam tikrus daiktus, o vėliau grąžindavo kartu pridėdami dar ką nors, tai būdavo tarsi palūkanos kurios naudojamos šiuolaikinėje visuomenėje. Įsivaizduokite laikus, kai žmonės gyvendavo mažuose kaimeliuose, jų gyvenimai būdavo labai susiję, visi vieni kitus pažinojo ir skolintis būdavo natūralu. Būdavo, kad vienu metu asmuo turėdavo skolų keliems gyventojams, tačiau jis pats taip pat skolindavo įvairius daiktus, todėl kartais vienam iš kito pasiskolinus, skolos būdavo anuliuojamos. Jei kai kurie asmenys skolų negrąžindavo, nebūdavo kreipiamasi į teismą, tiesiog jų reputacija būdavo sugadinta ir ateityje niekas nebenorėdavo jiems ko nors skolinti.

Jei atidžiau panagrinėsime paskolos sąvoką, pamatysime, jog tai yra transakcija su laiku. Kuomet asmuo gauna paskolą, galima sakyti, jog jis skolinasi iš savo ateities, nes ankščiau ar vėliau skola turės būti grąžinta iš savo paties pinigų. Skolinantysis paprastai reikalauja mokėti palūkanas, kad galėtų padengti nuostolius, nes pinigus kuriuos paskolino jums, jis galėjo panaudoti ir kitoms įmonėms. Šiuolaikinė visuomenė taip priprato prie paskolų, jog net nesusimąsto ką tai reiškia ir kaip viską reikės grąžinti. Gyvename nerūpestingai ir nesusimąstome, kad skolinamės iš savo ateities, paprasčiausiai manome, jog ateityje viskas bus geriau ir turėsime pakankamai pinigų padengti visoms skoloms. Tačiau, jei skolinatės pinigų, kad įsigytumėte būstą, o paskolą įsipareigojate grąžinti per 20 metų, iš esmės pasirašote sutartį, kad savo ateities pajamas skirsite tam, kad dabar gyventumėte patogiai.

Paskolą galima palyginti su maratono bėgiku, kuriam reikia nubėgti 10 km, o finišavęs jis gauna prizą. Tam, kad gautų prizą, bėgikas turi ilgai treniruotis ir įdėti daug darbo bei pastangų, tik tuomet jis galės mėgautis pergale. Tačiau, pabandykite įsivaizduoti kas nutiktų, jei prizą jis gautų anksčiau, o tik po to reikėtų nubėgti maratoną. Be viso to, bėgant jam būtų uždedamas papildomas 10 kg svoris, su kuriuo tektų bėgti iki pat finišo linijos. Galbūt šis palyginimas kiek keistokas, tačiau būtent taip yra ir su paskolomis. Kai skolinatės, paskolą gaunate iš karto, tačiau pasirašote įsipareigojimą pinigus grąžinti vėliau, o kartu dar privalote mokėti ir palūkanas, o tai jau papildoma našta. Dabar įsivaizduokite, kaip turėtų jaustis sportininkas, nubėgęs pusę maratono, kuomet nebėra džiaugsmo gauti prizą, nes jis jau laimėtas, papildomas svoris sekina, o viduje jaučiamas pyktis dėl kvailo susitarimo prizą gauti iš anksto. Paprastai, taip nutinka ir su tais kurie skolinasi, jie prisiima didžiulę skolų naštą ant savo pečių ir turi ją nešti tol, kol paskola bus grąžinta, o taip nutiks tik artimesnėje arba tolimesnėje ateityje. Visą tą laiką yra pakankamai sunku ir nemalonu. Liūdniausia yra tai, kad, kai tik paskola grąžinama, tie patys žmonės skolinasi dar kartą ir istorija kartojasi vėl ir vėl.